Forumi Drejtesia Shqiptare mirepret te gjithe !...

Free counter and web stats - Studio Ligjore "Daci" - Albanian Students Info - STUDENTI I SĖ DREJTĖS - TOP Drejtesia

    Modeli WestMister, shembull i Demokracisė

    Share
    avatar
    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Modeli WestMister, shembull i Demokracisė

    Post by Webmaster on Tue Jan 29, 2008 1:55 am

    Modeli WestMister, shembull i Demokracisė


    Modeli Westmister pėrbėhet nga istitucione, rregulla, norma qė vijnė tė komunikuar si prototipe tė demokracisė maxhoritare.
    Ky model zanafillėn dhe aplikimin e tij e ka nė Britaninė e Madhe.
    Nė qėndėr tė modelit Westmister qėndron Parlamenti.
    Sipas Rokkan: istitucioni parlamentar ėshtė arena kryesore brenda njė shoqėrie kryesisht homogjene dhe demokratike.
    Parlamenti nuk shfaqet kurrė i shkėputur dhe jo koherent pėrballė zhvillimit social dhe kulturor. Ai cilėsohet vendi i sovranitetit efektiv i karakterizuar nga vazhdimėsia e madhe historike, nga hegjemonia dhe nga forca e madhe integruese.
    Qendra e parlamentit ėshtė supermadhėsia ose sovraniteti qe komplikon pavarėsinė e pėrfaqėsuesve nė kompleksin e tij si dhe pavarėsinė e antarėve nė vencanti.
    Klasifikimi i parė i qeverisė parlamentare klasike ėshtė ajo e nje “ Qeverie pėrfaqėsuese dhe pėrgjegjese”. Kjo vėrtetohet edhe nga ideja whig e pėrfaqėsimit qė kontribuon dhe jep njė rol tė rėndėsishėm nė procesin e vendim-making.
    Anglezėt kur pėrmendin fjalėn Parlament, zakonisht i referohen Dhomės sė Komunėve, sepse nuk pėrfaqėson vetėm interesat dhe kritikat e vendit. Kjo bėn qė Parlamenti tė mos konsiderohet “ kongres i ambasadorėve”, i delegatėve, por Asemblea vendimarrėse e Kombit.
    Roli i Dhomės sė Lordėve ėshtė gjithmonė dhe nė renie. Sidomos kohėt fundit, roli i saj ka qenė thjeshtė vonues nė aprovimin e disa vendimeve si: pėr buxhetin ashtu edhe pėr financėn e vendit.
    Pėr tė kuptuar modelin Westmister ėshtė e rėndėsishme tė realizohet bashklidhja e ngushtė mes sistemit parlamentar e sistemit bipartiak, i favorizuar edhe nga mungesat e frakturave sociale ose politko-istitucionale nė vend.
    Nė fakt kemi edhe raste ku kemi fraktura si:
    Nė Irlandėn e Veriut ku ekzistojne fraktura fetare mes protestantėve dhe katolikėve, qė kanė bėrė tė formohen parti me bindje tė ndryshme fetare, politike dhe kulturore.
    Kjo frakturė nė shkallė kombėtare ėshtė e papėrfillshme, sepse Irlanda e Veriut pėrbėn vetem 3% tė popullsisė sė Britanisė sė Madhe.
    Kushti normal i sistemit parlamentar ėshtė ndarja e pushtetit mes dy partive: asaj Konservatore dhe asaj Laburiste, duke rrespektuar rregullat e Demokracisė.
    Maxhoranca qeverisė rrespekton minorancėn, e cila perpiqet tė bėhet maxhorancė.
    Ky proces ndryshe quhet alternimi i pushtetit mes dy partive kryesore, duke pėrjashtuar rastin e kualicionit tė madh gjatė periudhės sė Luftės II Botėrore.
    Kjo ndarje mes dy partive ėshtė kushti themelor pėr suksesin parlamentar ( Lowell ).
    Nje zhvillim i rėndėsishėm i qeverisė parlamentare ėshtė trasformimi i saj nė party government, ku partia ėshtė e dėgjuar si unitet i nėvojshėm thelbėsor qė siguron njė maxhorancė tė qėndrueshme.
    Party government ėshtė patjetėr njė risi nė krahasim me qeverine parlamentare bazuar mbi pavarėsinė e pėrfaqėsuesve nė vecanti. Centraliteti i Asamblesė perballe ekzekutivit prezanton njė zgjidhje pėr problemin e stabilitetit dhe koezionit tė maxhorancės parlamentare, ku aktori kryesorė nuk ėshtė partia e masava, por partia parlamentare qė pranon tė gjitha istitucionet e qeverisė perfaqėsuese dhe pėrgjegjėse. Pra, do tė thotė se partitė britanike marrin njė fizionomi mase, me njė organizim tė pėrhapur mbi gjithė territorin kombėtar. D.m.th qė nuk realizohet roli i pjesmarrjes nė vendimarrje i partisė ekstraparlamentare krahasuar me partinė parlamentare tė liderit. Partia ekstraparlamentare nuk pengon leadership parlamentar brenda formes qevėrisėse demokratike.Faktori istitucional qė duhej tė rezultonte i rėndėsishėm nė vendim pėr tė influencuar mbi partitė politike dhe mbi mėnyrėn e tyre nė qeveri qė vet deklarimi i sistemit te qeverisė i vendosur mbi Kabinet, ose pėrqėndrimi i pushtetit legjislativ nė njė organ ekzekutiv.
    “ “Mirėsia e kushtetuese” nuk konsiston, sipas teorisė tradicionale, tek ndarja e autoritetit legjislativ dhe ekzekutiv, por nė tė vėrtetė merita e saj konsiston tek gjashmėritė dhe veēoritė e tyre.Lidhja ndėrlidhėse ėshtė Kabineti. Me kėtė term rikuptojmė njė komunitet tė trupit legjislativė tė zgjedhur pėr tė qenė trupi ekzekutiv” ( Bagehot). Nė vitet 30 ishte vėnė re njė pėrqėndrim i inisiativės dhe autoritetit legjislativ nė Kabinet. Nė kėtė fazė detyra e qeverisė ishte kuptuar nė kuptimin administrativė, jo qeverisės.
    Kabineti, kishte funksion tė pastėr ekzekutiv, tė ndarė nga funksioni legjislativ qė vinte zhvilluar nga Parlamenti pėrmes antarėve tė tij private. Ndryshimet qė do tė sillnin afirmimin e pushtetit legjislativ tė Kabinetit do tė verefikoheshin parasėgjithash nė procedurat parlamentare, duke sjellur nė fund njė ekuilibėr kushtetues mes pushtetit legjislativ dhe ekzekutiv. Procesi i pėrqėndrimit tė pushtetit legjislativ nė Kabinet, bėri qė tė zvogėlohet statuti i parlamentarėve, nė termin e humbjes sė pushtetit tė inisiativės legjislative tė ushtruar individualisht.
    Figura e deputetit tė pavarur i nėnshtrohet gjithmonė mė shumė figurės kolektive tė partisė parlamentare. Rėnia e pergjithshme e parlamentit nė vantazh tė ekzekutivit, bėn qė parlamentari tė mos ketė ndonjė influencė domethėnėse mbi politikėn distributive.
    Keshtu lindi party politics, ose ndarjet mbi linjat e partive nė Parlament. Pėrhapja e pushtetit legjislativė dhe ekzekutiv nė Kabinet influencoj mėnyrėn e tė qenit tė partive nė Parlament dhe nė elektorat.Pasojat ishin afirmimi i disiplinės brenda partive mbi parlamentarėt nė vecanti si dhe konkretizimi i sjelljes sė votos i kthyer nė parti dhe jo nė personalitete nė vecanti. Interesi i elektoratit zhvendoset nga personi tek ekzekutivi dhe pėr tė influencuar mbi politikėn nė guiden e ekzekutivit.
    Krijohet kėshtu njė raport direkt mes Kabinetit dhe elektoratit, duke kapėrcyer de fakto ndėrmjeteėsimin parlamentar. Tashmė ėshtė elektorati ,qė duke votuar pėr nje parti, zgjedh maxhorancėn e re parlamentare dhe rrjedhimisht qeverinė. Dhe, kur kjo e fundit ,duke ndjerė mė pak maxhorancėn nė momentet e krizės, ėshtė vendi qė shikon jo nė Parlament. “elektorati ishte mė i rėndėsishėm pėr Dhomėn e Komunėve (Butt).
    Kėshtu u realizua kalimi nga government by parliament in government through parliament. Mardhėniet e reja mes Kabinetit dhe elektoratit shprehen edhe nė termat e pricipit tė ri kushtetues, pėrmes doktrinės te mandatit elektoral.Elektorati jo vetėm zgjedh njė qeveri, por edhe njė politik, mbi bazėn e programit tė paraqitur nga e njėjta parti. D.m.th ndėrlikon qė nė zonėn elektorale qė konkurrenca tė jetė mes partive me programe dhe leadershipe alternative.
    Pėr disa arsye mes Cabinet government dhe Party government nuk duhet ushtruar zgjidhja e vazhdimėsisė, njėri presupuzon tjetrin. “ Nėse kjo ėshtė nje moshė e Cabinet government, arsyeja nė istancėn e parė ėshtė ajo e moshės Party government.
    Sistemi bipartiak ėshtė pasojė e sistemit maxhoritarė qė aplikohet nė kėtė vend, i cili i ka bėrė partitė e tjera tė mos kenė ose tė kenė njė numėr mjaft tė vogėl dhe tė pa pėrfillshėm nė Parlament.
    Pasoje e ketij bipartitizmi ėshtė krijimi i njė pushteti tė fortė ekzekutiv qė do tė thotė se nuk kemi qeverisje nė Parlament, por nė Kabinet.
    Qeveria duhet tė jetė e pėrgjeshme ndaj parlamentit, ne kuptimin accountability.
    Koncepti i pėrgjegjėsisė sė qevėrise kundrejt parlamentit kėrkon tre supozime.
    a) I tėrė Kabineti
    b) Pasoja kundėr Kabinetit nga ana e kryeministrit
    c) Dorėheqje e Kryeministrit ose shperndarja e Parlamentit nėse qeveria vjen e humbur nė Parlament
    Sartori flet pėr pėrgjeshmėrine e pavarur dhe funksionale qė kėrkon pavarėsi gjykimi dhe vendimi.
    Tony Blar ka theksuar se Britania Madhe ėshtė vendi mė i centralizuar, kjo mund tė vėrtetohet duke marr si shembull Irlandėn e Veriut.
    Irlanda e Veriut siguroj nje autonomi, por pas trazirave tė shkaktuar nga konflikti i lindur mes protestantėve dhe katolikėve, atuonomia e saj u hoq nga votimi me maxhorance tė thjeshtė nga Parlamenti britanik.
    Sic e analizuam Parlamenti ėshtė asimetrikė si nga mėnyra e zgjedhjes sė anėtarėve ashtu edhe nga mėnyra kostitucionale dhe funksionale.
    Nga reformat e ndėrrmarra kohėt e fundit, Britania e Madhe po shkon drejt njė monokameralizmi prefekt.
    Reforma e ndėrrmarrė nga Tony Blar qė u quajt “devolution” favorizoj zgjerimin e autonomive pėr Skocine dhe Galine duke krijuar dhe njohur asambletė e tyre.
    Pjesė e programit “devolution” ishte edhe aplikimi i sistemit proporcional pėr herė tė parė nė Irlande
    Nė Britaninė e Madhe grupet e interesave janė te lira, por jo korporative.Rasti i studiuar qe vėrteton ketė mos bashkė vendimarrje ose korporatizėm ishte rasti revolta e puntorėve kundėr reformave tė ndėrrmarra nga Margarit Thecer.


    Alban Daci
    Student pėr Marrėdhenie Ndėrkombetare dhe Diplomatike
    Universiteti i Gjenoves-Itali

      Current date/time is Tue Dec 12, 2017 4:56 am