Forumi Drejtesia Shqiptare mirepret te gjithe !...

Free counter and web stats - Studio Ligjore "Daci" - Albanian Students Info - STUDENTI I SĖ DREJTĖS - TOP Drejtesia

    Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Share

    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Post by Webmaster on Tue Sep 30, 2008 12:03 am

    Komuniteti Shqiptar nė Xhenova
    Dr. Alban Daci
    Xhenova-Itali


    Qyteti i Xhenovės, ka njė numėr tė konsiderueshėm me shqiptarė qė prej vitesh
    jetojnė dhe punojnė nė sektor tė ndryshėm dhe vijnė pothuajse nga tė
    gjitha zonat e Shqipėrisė. Disa prej tyre posedojnė lejet e qėndrimit
    dhe kanė bėrė tė mundur bashkimin familjarė, kurse njė pjesė tjetėr po
    aq e konsiderueshme, kanė ardhur nė formė klandestine ( fshehur) dhe nė
    tre vitet e fundit nuk kanė pasur fatin dhe mundėsinė tė marrin lejet e
    qėndrimit (nė kėto tre vjet nė Itali nuk ka dalė asnjė fluks
    gjithėpėrfshirės pėr legalizimin e emigrantėve, por vetėm disa flukse
    tė punės sezonale me kuota fare tė vogla pranimi nė numėr).

    Ato emigrantė qė kanė lejet e qėndrimit, kanė pėrfituar disa “privilegje” si:
    1)
    kanė mundėsi mė tė mira pėr tė gjetur punė, sepse mund tė lėvizin
    lirshėm, pa pasur frikė nga autoritet e ruajtjes dhe rendit publik.
    2) mund tė punojnė nė rregulla me siguracione shoqėrore pėr jetėn
    3) mund tė shkojnė nė Shqipėri pėr festa dhe festime tė ndryshme familjare
    4) kanė mundėsinė tė marrin dhe familjarėt e tyre duke aplikuar pėr procedurėn e bashkimit familjarė
    5) e kanė mė tė lehtė tė marrin me qira apo tė blejnė shtėpi

    Pra, nga rreshtimi qė bėmė mė sipėr, mund tė shprehemi se: kjo kategori e
    emigrantėve shqiptarė ėshtė me fat dhe nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr
    pėrpiqet tė integrohet mė shpejt dhe mė lehtė nė shoqėrinė vendase.
    Megjithatė integrimi i tyre ėshtė jo i njėtrajtshėm dhe uniformė.

    Integrimi ekonomik

    Normalisht integrimi ekonomik i punėtorėve shqiptarė qė emigrojnė nė formė
    individuale ėshtė shumė i shpejtė dhe realizohet nė njė periudhė kohe
    tė shkurtėr, falė edhe ndarjes nė segmente tė tregut tė punės kėtu nė
    Xhenova, sepse emigrantėt zėnė vende pune qė janė pak tė paguara dhe tė
    pa pėlqyera nga vendasit.
    Emigrantėt shqiptarė, jo vetėm kanė
    arritur tė bėjnė integrim tė shpejtė ekonomik, por mund tė themi se
    kanė arritur tė zėnė edhe pozicionin e liderit nė kėtė fushė, sepse
    janė bėrė sipėrmarrės nė aktivitete tė ndryshme punėsimi .
    Shqiptarėt
    zėnė vendin e parė, pėr sa i pėrket fushės sė sipėrmarrjes, pėr nga
    komunitet e huaja tė pranishme nė qytetin e Xhenovės, ku pothuajse nė
    ēdo ndėrmarrje pune nė sektorin e ndėrtimit janė pronarė ose
    bashkėpronar.
    Punėt qė shqiptarėt (gjinisė mashkullore) kryejnė nė
    fushėn e ndėrtimit janė ndihmės punėtorė, punėtorė, mjeshtėr, artixhan
    dhe imprezar (sipėrmarrės).
    Ndėrsa, nė fushėn e hoteleri-turizmit.
    ushtrojnė profesionet e njohura si: ndihmės kamerier, kamerier, ndihmės
    kuzhinier, kuzhinier. Nė kooperativa tė ndryshme solidariteti, kryejnė
    kryesisht rolin e ndėrmjetėsuesit kulturor, kurse nė bujqėsi punojnė nė
    vreshta me rrush si dhe nė ferma me pemė frutore. Kėto janė profesionet
    mė kryesore dhe mė tė dukshme qė kryejnė shqiptarėt e gjinisė
    mashkullore nė qytetin e Xhenovės.

    Roli i gruas shqiptare nė mėrgim

    Femra shqiptare lidhur edhe me paragjykimet tradicionale tė marra me vete nga
    Shqipėria, nė hapat e para tė emigracionit, nuk ka qenė angazhuar
    drejtpėrdrejtė nė asnjė formė punėsimi, pėrveē shtėpiakes sė mirė qė
    kujdeset pėr fėmijėt, pėr shtėpinė dhe pėr burrin.
    Me kalimin e kohės, burrat (bashkėshortėt) shqiptarė e kanė parė se: ėshtė shumė e
    vėshtirė, thuajse e pamundur qė vetėm me njė burim tė ardhurash tė
    kėnaqin nevojat e gjithė familjes. Prandaj, mė shumė pėr nevojė
    ekonomike dhe mbijetese, se sa sensibilizimi, burri shqiptar, ka
    filluar t’i jap mė shumė hapėsira bashkėshortes sė tij, duke e lejuar
    tė pėrfshihet me tė drejta tė plota nė tregun e punės.
    Prandaj, kohėt e fundit edhe pozicioni i femrės shqiptare nė shoqėrinė e
    komunitetit shqiptar nė Xhenova po ndryshon, sepse sot, femra shqiptare
    nuk ėshtė vetėm njė shtėpiake e mirė, qė kujdeset vetėm pėr burrin,
    shtėpinė dhe fėmijėt, por po bėhet gjithmonė e mė aktiveve edhe jashtė
    mureve tė shtėpisė, duke ushtruar profesione tė ndryshme si: Badante
    (pėrkujdesjes pėr moshėn e tretė), kameriere, shitėse nė super markete
    etj.
    Nė disa familje qė kanė zgjedhur tė jetojnė kėtu nė Xhenova, me
    tė cilėt unė kam marrėdhėnie miqėsore, kam vėnė re se: gruaja shqiptare
    jo vetėm jep njė kontribut tė rėndėsishėm pėr familjen, sepse ushtron
    njė profesion dhe sjellė tė ardhura ekonomike, por ka marrė nė dorė
    timonin e drejtimit tė familjes, duke i qėndruar pranė bashkėshortit qė
    tė dalė nga situata e vėshtirė e pesimizmi (pėr shkak tė vėshtirėsive
    tė shumta qė njė emigrant has nė jetėn e pėrditshme si dhe pėr
    hapėsirat e vogla qė disponon pėr ti kaluar, kalon nė faza tė vėshtira
    edhe pesimizmi) dhe tė besoj seriozisht tek vetja dhe tek familja se
    njė e ardhme mė e mirė e pret atė dhe familjen e tij.
    Prandaj, mendoj se femra shqiptare, meriton tė ketė njė pozicion mė tė fortė dhe
    mė tė rėndėsishėm nė shoqėri, duke pasur parasysh iniciativėn e
    sakrificės dhe guximit qė ka marrė mbi supe pėr tė bėrė njė jetė mė tė
    mire si dhe nė aftėsitė intelektuale qė ajo mbart.

    Shqiptarėt e duan punėn

    Zonat mė tė populluara me shqiptarė kėtu nė qytetin e Xhenovės janė nė
    Sampiederena, Korniliano, Peli, Principe, Dinegro, Brinjole, nė qendrėn
    komerciale Fiumara etj.
    Mjafton tė vizitosh kėto vende pėr kuptuar
    botėn e komunitetit shqiptar si dhe hallet, vėshtirėsitė, aspiratat,
    dėshirat, ėndrrat, zhgėnjime e tyre.
    Shqiptarėt njihen si njerėz qė
    e duan punėn, qė punojnė shumė (thuajse gjithmonė punojnė nga 10 deri
    nė 11 orė nė ditė), qoftė edhe tė dielave duke mos njohur ditė pushimi.
    Megjithatė,
    pavarėsisht nga dėshira qė shqiptarėt kanė pėr tė punuar, jo gjithmonė
    arrijnė ta gjejnė dhe ta kenė atė nė formė tė vazhdueshme. Nuk mungojnė
    rastet, qė emigranti shqiptar tė mbetet pa punė edhe me periudha edhe
    relativisht tė gjata.
    Nėse emigranti gjendet papritur papunė, mund
    tė themi me plot kuptimin e fjalės se kemi tė bėjmė mė njė periudhė tė
    zezė pėr atė, sepse komplikohen njė seri problematikash si: pa mundėsia
    me paguar qiranė ose kėstin e shtėpisė (nė rast se e ka blerė me
    kredi), pa mundėsia me ushqyer veten dhe familjarėt e tjerė (nėse ka
    bėrė bashkimin familjarė) etj.
    Zakonisht, nė rastet, kur njė
    emigrant humb vendin e punės dhe nuk arrin tė gjej njė tė re, nga
    depresioni, mėrzia, largėsia me vendin dhe familjarėt e bėn tė ndjehet
    keq nė aspektin psikologjik dhe tė mbyllet nė vetvete, duke e konsumuar
    periudhėn e vėshtirė nė shoqėrinė e duhanit, shishes sė birrės, gotės
    sė konjakut, kafesė sė zezė dhe meditimit personal.
    Po si fillon dhe zhvillohet dita e njė emigranti qė punon?
    Zgjohet zakonisht rreth orės pesė tė mėngjesit, merr nė telefon punėdhėnėsin me
    tė cilin vendos vendin se ku do tė takohen, pastaj hynė nė njė barė pėr
    tė bėrė mėngjesin.
    Mėngjesi i njė emigranti ėshtė njė kafe makiato e
    shoqėruar me njė ėmbėlsirė, me njė gotė raki, apo konjak. Nga
    kurioziteti qė kisha, i kam pyetur: pse para se fillojnė punėn, pinė
    njė gotė raki apo konjak? Mė janė pėrgjigjur se: njė gotė raki tė bėn
    mirė pėr stomakun, sepse ta mbledh dhe nuk e ndjejnė bosh, plus pastaj
    nė mėngjes gjatė dimrit tė ngroh dhe tė bėn mė tė fortė pėr tė punuar.
    Pasi
    bėn mėngjesin, nuk harron tė blej paketėn e duhanit ( nėse e pinė) dhe
    bashkė me punėdhėnėsin hypin nė makinė pėr ikur tek vendi i punės.
    Nėse distanca ėshtė relativisht e madhe, gjatė udhėtimit mes punėdhėnėsit
    dhe punėmarrėsit, zhvillohet vetėm dialog pune, ku punėdhėnėsi i bėn
    lavdėrime ose kritika punėtori pėr punėn qė ka bėrė njė ditė mė parė si
    dhe i jep urdhra pėr punėn e re qė do tė kryej.
    Nga ora tetė e mėngjesit, fillon rutina e punės, sepse punėtori ndėrron rrobat e
    udhėtimit me ato tė punės dhe fillon tė bėj atė qė i thotė punėdhėnėsi
    i tij. Kjo rutinė vazhdon kėshtu, me pushime tė vogla nga pesė minuta,
    derisa vjen ora njė e drekės, kur lan duart dhe fillon tė haj bukėn qė
    ka marrė me vete, ose nėse nuk ka pasur mundėsi tė marr me vete, shkon
    aty afėr nė ndonjė market, ku blen bukė, domate, proshutė dhe nuk
    harron tė marrė birrė ose ujė sipas mundėsive dhe kur mbaron sė ngrėni,
    shfrytėzon ato pak minuta qė i kanė mbetur nė dispozicion ( pushimi i
    drekės nuk ėshtė mė shumė se njė orė) pėr tu shtri qė tė ēlodhet.
    Pasi mbaron pushimi i drekės, i rikthehet pėrsėri punės deri nga ora pesė e
    gjysmė, gjashtė ( ka edhe raste deri nė tetė tė darkės) qė ėshtė edhe
    koha, kur punėtori shqiptar mbaron ditėn e punės, ndėrrohet duke veshur
    pėrsėri rrobat e udhėtimit dhe pret tė vij ta marrė pėrsėri punėdhėnėsi
    i tij pėr ta ēuar nė shtėpi.
    Duhet theksuar se: jo gjithmonė
    punėdhėnėsi i garanton udhėtimin punėtorit tė tij, nė shumicėn e
    rasteve punėtori, duhet tė pėrdorė shėrbimin publik tė transportit pėr
    tė vajtur nė punė dhe pėr tu kthyer nė shtėpi.
    Dita e diel ėshtė
    dita e pushimit dhe rrugėt e qytetit tė Xhenovės mbushen me shqiptarė,
    qė mė nė fund edhe ata si tė tjerėt mund tė pushojnė, tė dalin tė
    shėtisin, tė bėjnė shoping dhe tė takojnė ndonjė shokė.
    Tė dielave shqiptarėt grumbullohen mė shumė tek qendra komerciale Fiumara, ku
    qėndrojnė ulur gjithė ditėn nė baret e saja, duke parė ndonjė gocė tė
    bukur qė kalon aty pranė, duke ngacmuar me shikim ndonjė tjetėr qė mund
    tė jetė ulur aty pėrballė si dhe qajnė hallet e njėri- tjetri.
    Pse shqiptarėt zgjedhin qendrat komerciale pėr tė kaluar tė vetmen ditė
    pushimi qė kanė? Sipas analizės time mendoj se: ditėt e punės pėr
    shqiptarin janė tepėr monotone, sepse nuk ka asnjė hapėsirė tjetėr
    pėrveē punės.
    Ai ėshtė thjeshtė njė robot pune, qė nuk ka mundėsi tė
    takohet me njerėz, tė shkėmbej biseda. Pra, ai ndjehet nė njė farė
    mėnyre i braktisur nga bota njerėzore, dhe mezi pret tė vij dita e diel
    pėr tė shkuar tek qendra komerciale, ku ka shumė njerėz, zhurma etj.
    Kjo ditė e vetme pushimi i jep shpresėn se edhe ai ėshtė pjesė e jetės
    urbane sė qytetit dhe i largon qoftė edhe pėr njė ditė idenė e
    stamposur nė kokė se nuk ėshtė robot pune, qė merr vetėm komanda pėr ti
    zbatuar, por qenie njerėzore qė pėr nga natyra ka nevojė tė jetė nė
    marrėdhėnie reciproke me njerėzit e tjerė.

    Shqiptarėt shfrytėzojnė shqiptarėt

    Punėdhėnėsi mund tė jetė italian ose shqiptarė, ku ndryshimi mes tyre ėshtė mjaft i prekshėm dhe radikal.
    Nėse e pyet njė emigrant shqiptar se me kė punon dhe ai tė pėrgjigjet gjithė
    gėzim se punon me italian dhe nė tė kundėrt shprehet me gjysmė zėri me
    shqiptar. Pse ndodh kjo? Italianėt zakonisht janė mė njerėzorė nė
    sjellje dhe nė komunikim, sepse tė lėnė tė punosh brenda aftėsive
    fizike qė ke pa tė bezdisur shumė me kėrkesa tė tepėrta, me qėllimin se
    edhe nėse nuk ke ē’tė bėsh, duhet tė harxhosh patjetėr energji qoftė
    edhe pa dobi, sepse po tė paguan dhe nuk tė kam marr tė bėsh “Qejf”.
    Kjo nuk nėnkupton se italianėt janė engjėj, por se nė krahasim me
    shqiptarėt, janė shumė mė tė sjellshėm si pėr nga natyra, qoftė edhe
    nga frika qė kanė kundrejt shqiptarėve. Me shqiptarin mjafton tė dish
    tė komunikosh, tė dish tė sillesh, dhe nuk ėshtė e nevojshme t’i thuash
    tė punoj, ti japėsh urdhra nė rolin e eprorit, sepse punėn e don dhe
    nuk bėn dredha.
    Ndėrsa nėse punon me shqiptarė do tė thotė se je me
    tė vėrtet pa fat dhe se ti edhe pse po punon nė kohė moderne,
    trajtohesh (nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve) si njė skllav i vėrtetė i
    rendit skllav-pronar.
    Ajo qė kam vėnė re me keqardhje nė shumė raste
    ėshtė se: shqiptarėt shfrytėzojnė njėri- tjetrin kėtu nė mėrgim. Si
    ndodh kjo? Po ja njė kategori e emigrantėve shqiptarė, qė kanė ardhur
    shumė kohė mė parė kėtu nė Xhenova dhe janė sistemuar me punė stabėl,
    pėrpiqen tė pėrfitojnė nga kategoria tjetėr e sapoardhur, e pa
    ambientuar, me pa mbėshtetje qė nuk njohin askėnd dhe kanė nevojė tė
    fillojnė tė punojnė menjėherė.
    Atėherė kėta tė mjerėt e sapoardhur,
    duke mos ditur mirė edhe gjuhėn italiane e kanė pothuajse tė pa mundur
    tė komunikojnė me vendasit si dhe pėr rrjedhojė tė gjejnė punė. Kėshtu,
    pėrpiqen tė vihen nė kontakt me bashkėkombėsit e tyre qė kanė ardhur mė
    parė, me shpresėn se do i ndihmojnė pėr t’i i marrė nė punė.
    Tė punosh me njė bashkėkombės tėndin (nga rastet qė kam vėnė re unė) do tė
    thotė se: me tė vėrtetė do tė kalosh njė ditė pune me lodhje tė
    pėrballueshme dhe me gjendje dėshpėruese psikologjike deri nė njė
    dėshpėrim tė madh nė pritje qė kjo ditė ferri tė mbaroj sa mė parė dhe
    me shpresėn e venitur, duke ju lutur zotit se dita e nesėrme nuk do tė
    jete po aq e lodhshme sa kjo qė sapo mbylla.
    Ai qė mbart rolin e
    ustait apo mjeshtrit e trajton punėtorin e tij tamam si: kafshė qė nuk
    dinė dhe nuk ka tė drejtė tė reagoj apo tė mbrohet, por thjeshtė zbaton
    urdhrat sikur tė ishte kalė karroce, qė e shikon rrugėn vetėm para.
    Shqiptari pėr nga natyra, kanė qejf tė madh tė jap vetėm urdhra dhe tė
    bėj rolin e shefit qoftė edhe nė realizimin e njė diēkaje tė vogėl, pėr
    tė cilėn mbart kompetenca tė plota dhe tė pa kundėrshtueshme. Pėr tė
    kuptuar mė mirė po ju jap njė shembull si: ndėrtimin e njė muri tė
    thatė.
    Kjo ėshtė njė ndėr punėt mė tė lodhshme qė asnjė emigrant nuk
    do tė donte tė bėnte punėtorin, sepse ka lodhje tė madhe fizike.
    Punėdhėnėsi i jep urdhrin punėtorit qė gurėt tė vendosen mbi skele, pa pasur
    parasysh se nėse mundet dhe nėse gurėt janė tepėr rėndė pėr ti lėvizur,
    ta copėtosh gurin me barre, pa menduar aspak se guri mund tė jetė shumė
    i fortė dhe se nuk thyhet dhe etj. Ka edhe raste tė tjera, kur ti je
    duke u marrė me diēka dhe nė tė njėjtėn kohė, punėdhėnėsi tė kėrkon ti
    japėsh ēekiēin nė dorė qė e ka afėr kėmbėve. Kėtė e bėn pėr tė lėnė tė
    kuptuar se ai ėshtė pronari jot, dhe se detyra jote ėshtė tė punosh pa
    pushim dhe nėn urdhrat e tija.
    Kėtė shembull e dhashė thjeshtė pėr
    tė pasur njė ide se deri, ku shkon shfrytėzimi i shqiptarit nga vetė
    shqiptari, qė thyen limitet e humanizmit. Shfrytėzimi, nuk ėshtė vetėm
    i karakterit fizik, ekonomik por edhe shkatėrrim psikologjik, sepse
    punėdhėnėsi mund tė kaloj gjithė ditėn duke e ofenduar dhe fyer rėndė
    punėtorin e tij.
    Ai mund ta ofendoj deri aty, ku nuk mban mė, sepse
    kėrkon ti plotėsoj dhe ti realizoj tė gjitha qejfet dhe tekat e tija qė
    janė jashtė mundėsisė njerėzore pėr tu plotėsuar nga forca fizike e njė
    punėtori tė vetėm. Punėdhėnėsi kėrkon tė realizoj njė fitim tė madh,
    por duke u pėrpjekur qė punėn e njėzet punėtorėve ta bėj vetėm njė,
    sepse kėrkon tė fitoj shumė pa investuar aspak nė krahun e punės.
    Ndėrsa
    shfrytėzimi ekonomik nėnkupton pagesa minimale nė krahasim me mesataren
    e tregut tė punės si dhe vonesa tė gjata kohore likuidimi.
    Pse dhe si ndodh njė shfrytėzim i tillė?
    Sepse, zakonisht punėtorėt shqiptarė qė nuk kanė arritur tė mėsojnė njė zanat
    tė mirėfilltė nė fushėn e ndėrtimit, mund tė kalojnė periudha tė gjata
    pa pasur punė dhe pėr rrjedhojė gjenden nė vėshtirėsi tė mėdha
    ekonomike.
    Punėdhėnėsit shqiptarė, shfrytėzojnė pikėrisht kėto raste
    tė vėshtira dėshpėruese nėpėr tė cilat kalojnė kjo kategori emigrantėsh
    dhe ju ofrojnė pagesa qesharake (40 euro ditėn e punės).
    Jo vetėm qė
    nė tė vėrtet i shfrytėzojnė nė aspektin ekonomik, por nė pamje tė parė,
    atyre ju shfaqen me fytyrėn e engjėllit, duke ju thėnė se ne po ju
    ndihmojmė, po ju gjejmė punė dhe po ju trajtojmė si vėllezėr.

    {vazhdon...}


    _________________
    Arrow STUDENTI I SĖ DREJTĖS & Facebook: Studenti i se Drejtes

    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Re: Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Post by Webmaster on Tue Sep 30, 2008 12:04 am

    {...vazhdimi}
    Tė jesh klandestin
    Njė
    klandestin realisht nuk gėzon asnjė tė drejtė, edhe atė mė themeloren,
    tė drejtėn pėr tė jetuar, sepse lėviz gjithė frikė se mos e kapin
    forcat e rendit edhe pse nė fakt nuk ka bėrė asgjė, pėrveē faktit qė ka
    thyer sovranitetin e njė vendi pėr njė jetė mė tė mirė.
    Ai nuk mund
    tė punoj me rregulla dhe pagesa shoqėrore, por thjeshtė nė tė zezė dhe
    me pagesa qesharake, nuk mund tė shikoj tė afėrmit dhe nuk mund tė
    kthehet nė Shqipėri qoftė si pėr gėzime ashtu edhe pėr hidhėrime
    familjare.
    Njohė personalisht njė djalė tė ri qė ka ardhur nė moshėn
    shtatėmbėdhjetė vjeēare, qė nuk ka mundur tė bėj dokumentet, por nuk ka
    reshtur qoftė edhe njė ditė duke punuar nė tė zezė, sepse nė tė bardhė
    nuk mund, pasi pėr shtetin italian pėr statusin qė mbart nuk ekziston.
    Djali tashmė ka 20 vjeē dhe pėr faktin qė nuk ka lejen e qėndrimit nuk e ka
    parė familjen e tij gjatė gjithė kėsaj kohe, sepse po tė shkoj nė
    Shqipėri nuk mund tė kthehet mė, kurse nė Shqipėri nuk qėndron, sepse
    nuk ka punė.
    Ai thotė se familjarėt e mi kanė, harxhuar goxha para
    nga ato pak kursime qė kishim qė unė tė vija kėtu tė punoja dhe tė
    ndihmoja familjen time, sepse po kalonte njė periudhė krize ekonomike
    ngaqė tė dy prindėrit ishin pa punė dhe nuk kishin mundėsi tė gjenin
    punė tė re. Pra, mjafton vetėm ky shembull, pėr tė kuptuar dhimbjen qė
    kalon njė shqiptar klandestin nga jeta qė ėshtė i detyruar nė rrethana
    tė pa dėshirueshme ta bėj.
    Njė ditė njė miku i im (tė gjithė
    shqiptarėt e mirė qė janė nė mėrgim kėtu nė Xhenova i kam miq) qė ėshtė
    njeri i mirė, por qė pėr fatin e tij tė keq ėshtė klandestin, mė thirri
    tė shkoja ta takoja diku nė Peli, ku po punonte.
    Kishim shumė kohė
    qė nuk ishim parė, sepse unė i zėnė me studime dhe ai i zėnė me punė,
    nuk kishim pasur asnjė hapėsirė kohe pėr tu takuar dhe pėrshėndetur.
    Pėr kėtė arsye vendosa atė ditė qė tė shkoja ta takoja edhe pėrse ishte
    pak larg.
    Kėshtu bėra, shkova dhe e takova, e pėrshėndeta, e pyeta
    se si po ja kalonte nė punė dhe apo lodhej? Ai mu pėrgjigj duke
    buzėqeshur dhe drejtuar gishtin tek disa porta tė blinduara qė ishin
    mbėshtetur diku nė njė faqe muri dhe mė thotė se: njė derė e tillė
    peshon njėqind kile dhe unė duhet ta marrė vetėm nė shpinė dhe ta ngjis
    nė katin e gjashtė. Kėtė punė bėj ēdo ditė dhe mė thuaj ti nėse lodhem
    apo jo?! Mua mė erdhi shumė keq dhe u gjeta nė njė pozicion tė
    vėshtirė, sepse nuk dija ēfarė t’i thosha.
    Megjithatė, u pėrpoqa ti
    jap optimizėm, duke i thėnė se mė mirė do tė bėhet, pa mendo tė tjerėt
    qė duan tė punojnė, por nuk gjejnė punė e kėshtu me radhė. Fjalėt e mia
    ishin tė kota, sepse realiteti jo vetėm i mikut tim, por i tė gjithė tė
    tjerėve qė mbartin statusin klandestin ėshtė i hidhur dhe tepėr
    dėshpėrues.

    Emigracioni jo individual dhe martesat miske

    Emigracioni shqiptar kėtu nė Xhenova, nuk ėshtė vetėm i karakterit individual, por
    edhe familjarė, sepse falė lehtėsimeve tė procedurave dhe vizave pėr
    bashkim familjarė, shumė shqiptarėt kanė sjellė edhe familjarėt e tyre
    si: bashkėshorten, fėmijėt, prindėrit etj. Pra, mund tė themi se
    emigracioni shqiptarė kėtu nė Xhenova, ka kaluar nė njė fazė tė dytė,
    atė tė pjekurisė, tė tipit familjarė.
    Nuk janė tė pakta rastet, kur
    emigrantėt e rinj qė kanė ardhur nė njė moshė fare tė re dhe kanė
    zgjedhur martesa miske, duke zgjedhur bashkėshortė/e qė janė qytetare
    italiane, apo qytetarė nga komunitet e tjera tė emigracionit qė janė
    vendosur nė Xhenova.
    Martesa miske nuk funksionojnė dhe nuk zgjasin
    shumė, pasi nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve, bėhen pėr interesa tė
    njėanshme, dhe jo pėr hir tė dashurisė sė sinqertė tė shprehur nga dy
    palėt. Kur, kam pyetur shqiptarėt qė janė martuar me tė huaja
    (italiane) se perse kanė zgjedhur tė bėjnė njė lidhje tė tillė? Ato mė
    janė pėrgjigjur se: e kanė pėrdorur martesėn pėr tė marrė dokumentet
    dhe lejet e qėndrimit. Ka edhe raste tė tjera qė ndoshta janė tė pakta
    nė numėr, kur bėhen martesa tė sinqerta miske mbi bazėn e dashurisė dhe
    respektit reciprokė.
    Kalimi i emigracionit shqiptar, kėtu nė qytetin
    e Xhenovės, nga faza individuale e tranzicionit, nė atė tė emigracionit
    familjarė dhe tė pjekurisė, ka sjellė disa ndryshime qė nuk janė tė pa
    dukshme, sepse kanė marrė edhe familjarėt e tyre, kanė blerė shtėpi, ka
    futur fėmijėt nė shkolla.
    Kjo tregon, se po bėjnė investime
    afatgjate dhe ėshtė e vėshtirė tė besosh se kjo kategori e komunitetit
    shqiptar (emigrantėt shqiptarė pėrbėjnė numrin mė tė madh tė
    komuniteteve tė huaja pėr numrin e shtėpive tė blera) mund tė rikthehet
    pėrsėri nė vendin e tyre tė origjinės.
    Nė disa raste qė kam pasur
    mundėsinė tė takohem dhe tė pi kafe me emigrantėt tė moshės relativisht
    madhore, qė kanė marrė edhe pjesėn tjetėr tė familjes me vete dhe nė
    muhabet e sipėr i kam pyetur nėse mendojnė tė rikthehen pėrsėri nė
    Shqipėri? Ato me sy tė pėrlotur mė janė pėrgjigjur se tashmė janė
    stabilizuar shumė mirė kėtu me punė, me shtėpi dhe se tani nuk e
    shikojnė tė ardhmen e tyre nė Shqipėri.
    Pastaj, nuk e kanė shumė tė
    lehtė tė kthehen edhe nėse duan, sepse fėmijėt e tyre qė frekuentojnė
    shkollat kėtu dhe qė janė integruar plotėsisht nė shoqėrinė xhenoveze
    jo vetėm qė nuk duan tė kthehen pėrgjithmonė pėr tė jetuar nė Shqipėri,
    por qė as e mendojnė njė gjė tė tillė.
    Shqipėria, pėr brezin e ri qė
    po rritet dhe qė lind nė Xhenova, bėhet gjithnjė mė e largėt dhe mė e
    huaj, sepse kjo kategori pėr fatin tonė tė keq jo vetėm qė po
    integrohet mė sė mirė nė shoqėrinė vendase, por mė saktė po asimilohet.
    Njė pjesė e mirė e tyre qė kanė ardhur nė njė moshė fare tė re, apo qė kanė
    lindur kėtu, nuk dinė ta shkruajnė fare gjuhėn shqipe, dhe e flasim
    duke u menduar qė tė gjejnė fjalėt e duhura pėr tė formuar fjalitė.
    Mendoj se ky ėshtė njė ndėr problemet kryesore qė do tė has nė tė
    ardhmen emigracioni shqiptar, atė tė humbjes sė identitetit.

    Opinioni i emigrantėve pėr Shqipėrinė

    Deri tani folėm pėr emigrantėt shqiptarė kėtu nė Xhenova, por nuk kemi
    pėrshkruar se ēfarė mendojnė emigrantėt shqiptarė pėr vendin tyre
    Shqipėrinė? Zakonisht nė emigracion kanė ardhur persona qė kanė qenė
    mbushur me plot dėshpėrim, vuajtje, zhgėnjim, varfėri, stres dhe qė nuk
    kanė gjetur asnjė rrugė shpėtim pėr tė dalė nga ferri i jetės sė gjallė
    njerėzore nė Shqipėri, por me dhimbje, lot kanė marrė pa kushte rrugėn
    e emigracionit.
    Prandaj, kėto person ėshtė e vėshtirė tė kenė njė
    opinion tė mirė pėr vendin e tyre Shqipėrinė. Le tė bėjmė njė dallim tė
    qartė nė tė shprehur, kur them “vend” e kam fjalėn pėr klasėn politike
    qė e ka dhe vazhdon ta qeverisė Shqipėrinė.
    Emigrantėt, nuk ėshtė se
    nuk e duan vendin, ku janė lindur ata dhe tė parėt e tyre, tė cilin e
    konsiderojnė me tė drejtė si njė vend tė mrekullueshėm me mjaft pasuri,
    por qė fatin e kėtij vendi tė mrekullueshėm e kanė marrė nė dorė
    persona tė papėrgjegjshėm qė nuk dinė tė qeverisin dhe se mendojnė
    vetėm pėr vetėn e tyre.
    Nėse edhe thjeshtė pėr tė bėrė pėr muhabet,
    ose pėr kuriozitet i pyet emigrantėt se ēfarė mendojnė pėr politikėn
    dhe politikanėt tanė? Ato nuk duan tė flasin fare, por nėse insiston,
    tė pėrgjigjen se: ju ka ardhur nė majės tė hundės nga politika dhe
    politikanėt, sepse mendojnė vetėm pėr xhepat dhe veten e tyre.
    Kjo nėnkupton se edhe pse nė pamje tė parė nuk duan tė shprehen aspak pėr
    politikėn shqiptare, qė i varfėroj shpirtėrisht, ekonomikisht dhe qė i
    degdisi nėpėr botė, thellė nė tė vėrtetė emigrantėt, kanė krijuar
    ndoshta njė urrejtje tė justifikuar mbi politikėn shqiptare nga faktet
    se si i kanė qeverisur nė dy dekadat e fundit, pa llogaritur edhe
    periudhėn e errėsirės sė madhe nė pesėdhjetė vitet e komunizmit
    ēnjerėzorė shqiptar.
    Gjatė kėsaj vere qė sapo kaluam u ktheva me
    pushime nė Shqipėri, pranė familjes time dhe njė ditė mė merr nė tel
    njė miku im qė jeton prej kohėsh me familjen e tij nė qytetin e
    Xhenovės dhe mė fton pėr tė pirė njė kafe, sepse edhe ai ashtu si unė,
    ishte kthyer nė Shqipėri pėr pushime.
    Pas telefonatės qė bėra, dal
    nga shtėpia dhe shkoj ta takoj diku tek Zogu i Zi, ku po mė priste nė
    makinė bashkė me vajzėn e tij gjashtė vjeēe.
    U takuam dhe u
    pėrshėndetėm dhe pastaj hipėm nė makinėn e tij dhe u nisem pėr tė
    shkuar nė njė bar diku jashtė Tiranės pėr tė pirė kafen. Gjatė rrugės,
    miku im pyet gocėn e tij gjashtė vjeē se: ku ėshtė mė mirė kėtu nė
    Shqipėri, apo atje nė Xhenova? Ajo edhe pėrse e vogėl nė moshė
    pėrgjigjet si njė e rritur se: kėtu nė Shqipėri duhet tė vijnė pėr tė
    parė tė afėrmit tanė, por atje nė Xhenova, ku ne jetojmė ėshtė mė mirė,
    sepse rrugėt janė tė pastra, kėpucėt nuk tė bėhen me pluhur sikur tė
    ecėsh nėpėr Sahara, se rrugės, kur kalon afėr koshave tė plehrave nuk
    vjen erė e keqe e kėshtu me radhė.
    Zgjedhja e kėsaj vajze qė ka
    vetėm gjashtė vjeē, tregon se sa i vėshtirė ėshtė bėrė realiteti i
    pėrditshėm nė Shqipėrinė tonė tė dashur, ku shumė gjėra vazhdojnė tė
    jenė shumė larg standardeve evropiane. Gjithashtu, kjo nėnkupton dhe sa
    dėshirė kanė fėmijėt qė kanė ardhur tė vegjėl apo qė kanė lindur nė
    Xhenova pėr tu kthyer pėrgjithmonė nė vendin e origjinės, Shqipėrisė.
    Ėshtė pėr tė ardhur keq qė prindėrit e tyre janė larguar tė mbushur mė
    zhgėnjime dhe qė edhe fėmijėt e tyre vazhdojnė tė ushqehen me
    dėshpėrimin e prindėrve tė tyre, sepse kur bėjnė krahasimin mes jetės
    qė bėjnė kėtu Xhenova, dhe asaj qė gjejnė dhe prekin pėr ato pak ditė
    qė shkojnė me prindėrit me pushime nė Shqipėri, ėshtė njėlloj sikur tė
    krahasosh natėn me ditėn, ose dy standarde me nivele krejtėsisht tė
    largėta.
    Duhet tė theksojmė se: edhe pse emigrantėt shqiptarė janė
    larguar nga Shqipėria, kundėr dėshirės sė tyre, sepse nuk kishin asgjė
    tė sigurt dhe tė garantuar, duke u nisur nga gjetja e njė vendi pune
    deri tek siguria pėr jetėn .
    Ato, pėrsėri kanė mall dhe nostalgji
    shumė tė madhe pėr vendin e tyre, ku janė lindur, janė rritur dhe kanė
    tė afėrmit e tyre, kanė dhėnė dhe vazhdojnė tė japin kontribute tė
    mėdha ekonomike, por irritohen dhe nuk pranojnė dot realitetin qė ėshtė
    krijuar nga njė klasė politike qė ėshtė krejtėsisht indiferente
    kundrejt halleve dhe problemeve tė qytetarėve.

    Integrimi social, kulturor dhe politik i shqiptarėve
    nė Xhenova


    Mė i ngadaltė ėshtė integrimi social-kulturor dhe ai politik qė kėrkojnė
    disa dhjetėra vjet edhe nė vende tė hapura si Shtetet e Bashkuara, ku
    grupe tė ndryshme etnike kanė jo mė pak se dy ose breza pėr njė
    integrim, qė jo gjithmonė ėshtė realizuar nė kėtė kategori.
    Shqiptarėt, nė qytetin e Xhenovės, janė komuniteti mė pak i organizuar nė forma tė
    pėrbashkėta organizative jo qeveritare, pėr mbrojtur tė drejtat e tyre
    kolektive. Edhe pse janė tė shumtė nė numėr, deri nė vitin 2003, ku pėr
    herė tė parė u themelua, organizata e parė shqiptare “Gjenerata Re
    Shqiptare”, shqiptarėt nuk ishin grumbulluar nė asnjė formė
    bashkėpunimi apo grupimi tė pėrbashkėt nė mbrojte tė drejtave tė tyre
    kolektive si komunitet.
    Organizata “Gjenerata Re Shqiptare” e
    formuar nga njė grup tė rinjsh qė sapo kishin ardhur nga Shqipėria pėr
    tė kryer studimet e larta, ėshtė pėrpjekur qė pėrmes programeve tė saja
    dhe bashkėpunimeve qė ka bėrė, tė ngrejė lartė jo vetėm vlerat dhe
    imazhin e komunitetit shqiptar tė vendosur nė Xhenova, por edhe atė tė
    Shqipėrisė.
    Falė iniciativave dhe punės vullnetare qė ka bėrė
    kryetari i kėsaj organizate dr. Alban Daci si dhe ndihmės qė ka dhenė
    dhe vazhdon tė jap i nderuari Giuseppe Maria Durazzo, Konsull i Nderit
    nė Montekarlo pėr Republikėn e Shqipėrisė, komuniteti shqiptar nė
    Xhenova po integrohet edhe nė sport.
    Pėr herė tė parė nė historinė e
    Xhenovės, falė iniciativės sė dr. Alban Daci dhe mbėshtetjes personale
    qė ka afruar Konsulli Durazzo ėshtė themeluar njė skuadėr futbolli
    shqiptare, vetėm me djem tė ri shqiptarė qė jetojnė nė kėtė qytet dhe
    quhet “Reale Durazzo” nė nderė tė familjes fisnike shqiptare “Durazzo”,
    qė erdhėn si skllevėr dhe falė aftėsive tė tyre kanė qeverisur pėr
    dekada Republikėn e Xhenovės.
    Sa i pėrket integrimit politik tė
    shqiptarėve, pėr momentin as qė nuk mund tė flasim, sepse janė disa
    kushte formale dhe informale qė mund tė plotėsohen vetėm me kalimin e
    kohės dhe me ndėrrimin e brezave pėr tė realizuar njė integrim tė kėsaj
    natyre. Njė ndėr kushtet themelore pėr pjesėmarrje politike, sipas
    kushtetutės italiane ėshtė tė zotėrosh nėnshtetėsinė italiane.
    Gjithashtu, njė kėrkesė tjetėr informale po aq e rėndėsishme pėr
    pjesėmarrje dhe pėrfaqėsim politik ėshtė tė kesh njė titull lartė
    studimesh.
    Kjo kėrkesė qė tė realizohet, do tė paktėn tė kaloj edhe
    njė brez tjetėr tė bėhet realitet, sepse tani pėr tani shqiptarėt kanė
    sfida tė tjera mė tė vėshtira pėr tė pėrballur. Integrimi politik mund
    tė bėhet vetėm, kur tė rriten dhe tė arsimohen fėmijėt e emigrantėve
    shqiptarė qė janė lindur dhe janė arsimuar kėtu nė Xhenova.

    Opinioni i shqiptarėve qė jetojnė nė Shqipėri
    mbi emigracionin


    Po shqiptarėt qė ndodhen nė Shqipėri qė nuk kanė emigruar asnjėherė dhe
    nuk e njohin aspak realitetin e tė qenit emigrant ēfarė mendojnė pėr
    ato qė kanė marrė rrugėn e mėrgimit? Pėrderisa nė Shqipėri ashtu si nė
    ēdo vend tė botės, kemi shtresa tė ndryshme shoqėrore, pėr rrjedhojė
    nuk mund tė kemi njė opinion uniformė kundrejt emigrantėve qė kanė
    zgjedhur tė jetojnė dhe tė punojnė jashtė.

    Prandaj, do tė pėrpiqem tė bėj disa klasifikime si mė poshtė:

    familje shqiptare qė nė mėnyrė tė drejtė apo tė pa drejtė, kanė arritur tė
    shfrytėzojnė ato pak hapėsira qė kishte realiteti shqiptarė, jo vetėm
    pėr tė siguruar njė jetė normale, por edhe pėr tė garantuar tė ardhura
    aq tė mjaftueshme sa mund tė klasifikohen si tė pasur. Meqė, kėto
    familje kanė arritur tė sigurojnė standarde tė mira jetese, nuk kanė
    pasur nevojė tė emigrojnė dhe ta njohin botė e emigrantit, i bėn ata tė
    jenė plotėsisht indiferent pėr kėtė fenomen qė e konsiderojnė
    krejtėsisht tė huaj dhe aspak tė pranishėm nė jetėn e pėrditshme tė
    tyre.
    bota e turizmit shqiptar, i njeh nė raportin e klientit nė
    llogaritjen e pėrfitimit ekonomik dhe pothuajse nuk krijojnė aspak
    marrėdhėnie tė karakterit social, por vetėm nė kuadrin e ofrimit tė njė
    shėrbimi tė mirė tė ofruar gjatė pushimeve, kundrejt pėrfitimit qė
    marrin prej emigrantėve nė formėn e pagimit pėr shėrbimin qė kanė
    marrė. Megjithatė, duhet tė theksojmė se turizmi i lirė privat nė
    Shqipėri, nuk ka njė histori tė gjatė dhe nuk pasqyron pjekuri shėrbimi
    pėr klientėt. Prandaj, edhe emigrantėt shqiptar ashtu si qytetarėt e
    tjerė jo gjithmonė janė tė kėnaqur pėr pushimet qė kanė kaluar.
    familjet
    qė bėjnė pjesė nė shtresėn e mesme dhe tė varfėr tė shoqėrisė shqiptare
    dhe qė janė prekur drejtė pėr sė drejti nga emigracioni, ku kanė tė
    paktėt njė anėtarė tė familjes, e shikojnė emigracionin si: njė mundėsi
    shpėtimi nga varfėria, njė opsion tė sigurt pėr zgjidhjen e shumė
    halleve qė kanė, por edhe si dhimbje tė thellė shpirtėrore, pėr faktin
    se kalojnė njė kohė tė gjatė pa u parė dhe pa ndarė emocionet mė tė
    rėndėsishme tė jetės sė tyre.
    Shteti shqiptarė, ėshtė krejtėsisht
    indiferent pėr t’iu qėndruar pranė, kur emigrantėt shqiptarė kanė
    nevoje dhe shumė vigjilent pėr tė shfrytėzuar tė ardhurat e tyre nė
    mbushjen e boshllėqeve tė buxhetit shtetėror. Shteti shqiptar, me plot
    kuptimin e fjalės qė nga origjina e emigracionit deri mė sot nuk ka
    bėrė asgjė konkrete pėr emigrantėt.

    {vazhdon...}


    _________________
    Arrow STUDENTI I SĖ DREJTĖS & Facebook: Studenti i se Drejtes

    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Re: Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Post by Webmaster on Tue Sep 30, 2008 12:07 am

    {...vazhdimi}
    Ēfarė opinioni kanė italianėt pėr shqiptarėt, a janė ata racistė si dhe a mund tė bashkėjetojnė sė bashku

    Duhet tė theksojmė se jo vetėm nė Xhenova, por nė tė gjithė Italinė, ka njė
    numėr tė konsiderueshėm punėsh qė janė pak tė pėlqyeshme dhe qė paguhen
    pak- nė agrikulturė, nė sektorin e ndėrtimit, nė peshkim, nė industrinė
    e rėndė, nė shėrbime tė veēanta shtėpiake- qė italianėt nuk duan ti
    bėjnė mė, sepse nė shumicėn e rasteve niveli i tyre i pėrgatitjes
    shkollore si dhe mirėqenia familjare i shtynė ti refuzojnė.
    Ndarja
    Ne/Ata ( shqiptarė/ italianė), prezantohet si njė zbulim i vėrtetė i
    njė gjendje fakti tė njė realiteti dhe si njė ndarje thelbėsore,
    identiteti, mes grupeve tė ndryshme si rezultat i njė seri
    marrėdhėniesh sociale.
    Kjo na fton tė mos pėrqendrojmė vėmendje mbi
    karakteristika tė supozuara mes Nesh dhe Atyre, tė marra si vlera
    autonome dhe tė izoluara, por me vėzhguar nė zona pėrplasje, pėrballje,
    ndėrmjetėsimi dhe dialogu. Prandaj, na fton tė vėzhgojmė ēėshtjet e
    diskriminimit e krijimit tė diferencave nga njė pikėpamje marrėdhėniesh.
    Problemi
    i njė pėrkufizimi Ne/Ata dhe njė pėrdorimi shoqėrorė i kėtyre
    kategorive ėshtė njė ēėshtje qė ka tė bėj me momente relacionale,
    konkretisht rastet e aksionit social, nuk janė ēėshtje qė zgjidhet nė
    tė kuptuarin mirė kush jemi Ne dhe kush janė Ata.
    Prandaj, duket e
    nevojshme jo shumė tė pyeten mbi njė shembull statuti tė identiteteve
    respektive, se sa mbi marrėdhėniet qė vendosin nė lidhje, ndonjėherė nė
    kundėrvėnie, kėto terma dhe identifikimet qė i ndėrtojnė.
    Njė vėzhgim i drejtė dhe racional na fton tė lėmė hipotezėn se diskriminimi
    dhe pengesa pėrballė diferencave mund tė jetė i rikthyer nė faktor
    “personal”, qė ėshtė i mundur ti ndaj njerėzit nė dy njėsi: racistė dhe
    jo racistė.
    Sikur nėnvizon Taguieff se: nėse nuk je racist mund tė
    bėhesh dhe nėse ke qen mund tė mos jesh mė. Racizmi i shfaqur nga
    sjellja e njė aktori social nuk mund tė shpjegohet pėrmes tendencave
    dhe udhėzimeve tė kėtij tė fundit. Elementi kryesor i shpjegimit tė njė
    qėndrimi social ėshtė situata.
    Marrėdhėnia qė ndėrton ndarjen Ne/Ata duhet tė analizohet duke pasur parasysh kontekste tė veēanta dhe asimetrinė e pushtetit.
    Kjo nėnkupton se duhet tė reflektojmė jo vetėm nė ndėrtimin e kufijve
    social (identitet, diferencė) por edhe mi hierarkinė (pozicionin
    social, pushtetin) qė nga ndarja Ne/Ata gjejnė legjitimitet dhe mundėsi
    konkrete manifestimi dhe pėrdorimi.
    Ndarja Ne/Ata nuk mund tė jetė e
    vlerėsuar nė njė kontest tė universalizmi dhe reciprociteti tė rremė.
    Njė reflektim serioz mbi diskriminimin duhet tė di tė shoqėrohet nė
    reflektim multikulturor dhe interkuluror- njė diskutim qė kėrkon tė
    mbaj diskriminimet nė ballafaqimin e Tjetrit duke celebruar diferencėn,
    duke favorizuar njė njohje tė tijėn , duke kėrkuar tė edukoj nė
    kulturėn e tė tjerėve pėr tė bėrė tė mundur ta njohin dhe ta admirojnė
    – njė reflektim mbi diskriminimin i vėnė nė jetė nga grupe homogjene qė
    vlerėson dimensionet strukturale tė proceseve pėrjashtuese , qė i kthen
    me shumė se tė vetėdijshėm anėtarėt e grupit dominuese tė paragjykimit
    tė tyre dhe tė racizmit tė tyre (Anthias e Lloyd, 2002).
    Pjesa dominuese qė pėrbėn shumicėn luan rol qendror qė mund tė konsiderohet
    edhe si problematik. Tė reflektuarit mbi modalitetin e marrėdhėnieve,
    tė integrimit tė bashkėjetesės mes grupeve qė konsiderohen tė ndryshėm,
    nuk mbarohet - as zgjidhet kryesisht - nė njė analizė tė
    karakteristikave dhe aksioneve tė grupeve minoritare, por duke
    propozuar ēėshtjet e statusit tė mazhorancės: marrėdhėniet
    ndėrkulturore nuk shqyrtojnė karakteristikat e pakicave, mbi tė gjitha,
    mendimin, identifikimet dhe aksionet e grupit dominues (Tėėne e
    Gallagher, 2008; Essed e Trienekens, 2008).
    Tė pyesėsh mbi
    bashkėjetesėn multikulturore sot nė Itali ėshtė para sė gjithash tė
    pyesėsh mbi idenė e “Italianizmit”, mbi ndėrtimin lokal tė identitetit,
    tė kufijve, e mbylljeve dhe tė hapjeve tė “italianėve”: forma jo tė
    thjeshta “reagimi” nė sjellje, qėndrime ose “karakteristika themelore”
    tė Tjetrit.
    Prej vitesh studiozėt theksojnė se transformimet e
    thella nė retorikė dhe nė praktikė tė diskriminimit. Termat e ri si
    racizėm institucional, kulturor, racizmit simbolik, racizėm ditor
    tentojnė tė theksojnė qė jemi pėrballė nė praktikė dhe retorikė se sa
    nė biologji dhe nė racė gjejnė bazė nė kulturė, praktikė qė mė shumė se
    tė shfaqen nė aksione eksplicite dhe violente pėrsėriten nė mekanizma
    anonim tė burokracisė, nė pėrtesėn pėr tė menduar si zakonisht.
    Forma diskriminimi mė pak radikal, por nė realitet rezultojnė tė aftė me
    efekte mė tė pėrhapura dhe kėmbėngulės, sepse fshehin prezencėn e tyre
    dhe mekanizmat tė funksionimit tė tyre, prezantohen si “realiteti i
    fateve”, mėnyrė normale pėr tė bėrė gjėrat, aksionet qė ju mungojnė ēdo
    kuptimi diskriminues.
    Ka tė bėj me njė racizėm pa racė, me njė
    diskriminim pa sharje eksplicite, mė mbrojtės se fyes, “Racizėm qė ka
    temė dominuese jo trashėgiminė biologjike, por pamposhtmėrinė e
    diferencės kulturore: njė racizėm qė, me pamje tė parė, qė nuk kėrkon
    me ngulm superioritetin e disa grupeve ose popujve mbi tė tjerėt, por
    “vetėm” papėrshtatshmėrinė e njerėzve dhe traditave (Balibar e
    Wallerstein, 1991).
    Diskutimi mbi diskriminimin bashkėkohor
    prezantohet si njė racizėm pa racė, propozohet tė ruaj diferencat e
    grupit dominues duke e konsideruar emigracionin si njė rrezik, njė
    invazion qė vė nė diskutim unitetin dhe identitetin kombėtar ose lokal.
    Deri tani shpjeguam termin diskriminimin nė linja tė pėrgjithshme si dhe
    formėn e racizmit bashkėkohor qė shfaqet jo vetėm nė Itali, po nė tė
    gjitha vendet e zhvilluara qė kanė pritur emigrant nė dy dekadat e
    fundit. Ky shpjegim ndihmon pėr tė kuptuar dhe analizuar rastin e
    emigracionit shqiptarė nė Xhenova nė raport me popullsinė vendase
    (italianėt).
    Atėherė le tė fillojmė me pyetjen se: ēfarė opinioni kanė italianėt pėr shqiptarėt?
    Duhet qė qartėsojmė se opinioni konsiston nė pėrmbajtjen e ndėrgjegjes sė njė
    personi pavarėsisht nga gjykimi mbi vėrtetėsinė e tij ose falsitetin.
    Mendoj se italianėt kėtu nė Xhenova mbi shqiptarėt shfaqin dy lloj opinionesh:

    1. tė drejtė duke thėnė tė vėrtetėn
    Opinioni i drejtė qė italianėt shfaqin pėr shqiptarėt ėshtė se: shqiptarėt janė
    njerėz qė punojnė shumė, qė respektojnė ligjin, qė dinė tė sillen, janė
    tė zot, kanė prirje pėr tė mėsuar shpejt gjuhėt e huaja, luftojnė pėr
    tė bėrė njė jetė tė mirė dhe qė herė- herė me punėt e tyre tė ndershme
    dhe tė lodhshme janė bėrė mė tė pasur se edhe vetė italianėt.
    Njė ditė shkova nė njė bar kėtu nė Xhenova, pėr tė konsumuar diēka dhe fare
    rastėsisht hyra nė bisedė me pronarin e barit qė mė pyeti nėse isha
    turist i huaj?! Jo i thashė, jam shqiptar dhe kam ardhur pėr studime
    kėtu. Kur, e mori veshtė se isha shqiptar mė tha shqip “ej Shoku”.
    Pronari i lokalit vite mė parė kishte punuar nė sektorin e ndėrtimit
    dhe mė tha se njihte shumė shqiptarė, me tė cilėt kishte punuar. Ai u
    shpreh se shqiptarėt janė punėtorė shumė tė zotė, sidomos nė ndėrtimin
    e mureve tė thata.
    Opinione tė kėsaj natyre mbi shqiptarėt ka shumė,
    por janė tė rasteve, kur vetė deklaruesit janė tė implikuar
    drejtpėrdrejtė nė ēėshtjen qė bėhet fjalė. Pothuajse nė tė gjitha
    rastet, kur italianėt shfaqin opinion pozitiv mbi shqiptarėt, do tė
    thotė se pėr arsye pune apo nė rrethana tė tjera tė natyrės sociale,
    kanė pasur kontakt tė drejtpėrdrejtė dhe i kanė njohur personalisht nga
    afėr shqiptarėt.

    2. opinion paragjykues duke sfiduar faktet dhe vėrtetėsinė.
    Paragjykim
    do tė thotė vetėm “gjykim paraprak” ose gjykim qė prononcohet para njė
    provimi tė plotė tė tė gjithė atyre elementeve tė rėndėsishėm. Nga
    periudha e iluminizmit termi “paragjykim” fiton njė ngjyrim negativ.
    Allport thekson se: paragjykimi pėrcakton njė farė orientimi drejt kategorive
    tė pėrgjithshme njerėzore se sa drejt individėve, ose shqyrton
    individėt jo nė individualitetin e tyre, por si anėtarė tė njė kategori.
    Disa italian qė pėr fatin tonė nuk pėrbėjnė shumicėn nė numėr, por qė kanė
    nė dorė forcėn e fjalės (gazetarė jo realist), medien, mjaftojnė tė
    gjejnė njė rast edhe tė vetėm, kur njė shqiptarė shkel ligjin, apo
    devijon ( devianzė quajmė aktin qė dhunon normat e njė komuniteti dhe
    ndėshkohet me njė sanksion) dhe tė shkruajnė duke deklaruar pa baza
    faktesh, por pėr interesa tė caktuar se tė gjithė shqiptarėt shkelin
    ligjet.
    Pra, kėto gazetarė qė mbulojnė kryesisht kronikat e zeza,
    paragjykojnė tė gjithė shqiptarėt e ndershėm dhe punėtorė, duke
    pėrdorur stigmėn dhe stereotipin shqiptarė, qoftė edhe kur kemi vetėm
    njė rast tė asaj natyre.
    Ky lloj paragjykimi publik, ndikon tek tė
    gjithė qytetarėt e tjerė italian, qė nuk kanė asnjė lloj forme kontakti
    me shqiptarėt, tė forcojnė paragjykimin e marrė nga mediet, duke e bėrė
    akoma edhe mė real e tė besueshėm nė impaktin e drejtpėrdrejtė shoqėror.
    Sipas njė ndėr studiuesve dhe kriminologėve mė tė mėdhenj amerikanė Edwin H.
    Sutherland se: sjellja devijuese nuk ėshtė as e trashėguar as e
    trilluar nga aktori, por e mėsuar pėrmes komunikimit me persona tė
    tjerė. Citimi i studiuesi amerikan, gjen aplikim nė rastit tonė
    konkret, sepse njė shqiptarė, kur vjen nė njė moshė fare tė kėtu nė
    Itali, nuk ėshtė aspak i prirur pėr tė devijuar, por janė rrethanat qė
    e detyrojnė nė njė farė mėnyrė pėr tė bėrė diēka kundėr vullnetit dhe
    dėshirės sė tij.
    Po ju tregoj njė histori pėr tė qenė mė tė qartė se
    ēfarė dua t’iu them. Kjo ėshtė historia e njė tė riu shqiptar, qė sapo
    kishte mbushur 19 vjeē, vite mė parė vjen kėtu nė Xhenova, pėr tė
    realizuar ėndrrėn e tij universitare, por edhe pse kishte njė talent tė
    trashėguar intelektual, nuk kishte mundėsi ekonomike tė vazhdonte
    studimet. I riu i sapo ardhur kishte bėrė kėrkesėn pėr pėrfituar
    konviktin, po nuk e fiton dot, sepse konsiderohet me tė ardhura tė mira
    familjare (nė familje punonte vetėm babai me njė rrogė mujore prej 100
    eurosh). I riu i vendosur pėr tė realizuar ėndrrėn universitare, vendos
    tė shkoj tė takoj personalisht drejtoreshėn e konvikteve pėr ti treguar
    se: vjen nga njė familje qė arsimin e kanė konsideruar gjithmonė si tė
    rėndėsishėm dhe tė pa zėvendėsueshėm nė formimin kulturor tė individit
    dhe se ėndrra e tij ėshtė tė mbaroj universitetin dhe tė integrohet me
    tė drejta tė barabarta nė shoqėrinė italiane.
    Ai i argumenton drejtoreshės se:
    nėse nuk e ndihmon duke i ofruar vetėm njė vend fjetje
    nė konvikte, ėndrra e tij jo vetėm qė nuk do tė realizohet, por se ai
    do tė gjendet fare i vetėm nė mesin e rrugės, i pa strehė, i pa ngrėnė,
    i pa mbrojtur dhe pa eksperiencė nė njė vend tė huaj. Nė kėto rrethana
    kundėr vullnetit dhe ėndrrės sė tij mund tė bėhej devijues nė kėrkim tė
    mbijetesės dhe tė respektimit tė ligjit tė egėr tė rrugės.
    Pra, jeta e kėtij tė riu ishte me tė vėrtetė nė duart e kėsaj zonje qė
    pėrfaqėsonte institucionin e strehimit pėr studentė. Pėr fatin e mirė,
    drejtoresha u tregua zemėr mirė, dhe me aktin e ofrimit tė vendit tė
    fjetjes, mbrojti ėndrrėn e njė tė riu shqiptar, qė kishte ardhur nga
    njė realitet ku nuk kishte ėndrra por ankthe.
    Falė asaj ndihme, i
    riu shqiptar jo vetėm qė realizoj ėndrrėn e tij universitare, por me
    sjelljen e tij kulturore dhe me kapacitetin e tij intelektual vazhdon
    tė jetė njė shembull jo vetėm si shqiptarėt ashtu edhe pėr italianėt.
    Ky shembull tregon se nėse njė shqiptarė devijon, ėshtė faji edhe i
    vendasve qė nuk i kanė ofruar asnjė mundėsi qė tė integrohet dhe tė
    realizoj ėndrrat e tij, ashtu si qytetarėt e tjerė vendas.
    Para se tė analizojmė se nėse italianėt janė racistė apo jo kundrejt
    shqiptarėve? E shikoj tė arsyeshme tė shpjegojmė metamorfozėn e
    racizmit nga biologjik nė kulturor.
    Racizmi biologjik (klasik), qė
    bazohej mbi karaktere trupore pėr tė justifikuar raportet e pa
    barazisė, ka humbur besueshmėri. Megjithatė qėndrimet raciste nuk janė
    zhdukur, por kanė zėnė forma mė pak eksplicite, si pėr shembull ai i
    diskutimit mbi ndryshimet dhe mos pėrputhjet mbi kulturat qė
    legjitimojnė masa veēimi dhe pėrjashtimi.
    Pra ashtu siē kemi theksuar mė sipėr kemi kaluar nga racizmi me racat nė njė “racizėm pa
    raca”, qė ėshtė njė formė racizmi shumė evident, sepse fshihet poshtė
    veshjeve “pozitive” tė diferencės dhe mbron larmi kulturash.
    Mendoj se qytetarėt italian nė Xhenova janė mė shumė nė fazėn e paragjykimit,
    se sa tė racizmit tė mirėfilltė kundrejt shqiptarėve. Pse shprehem
    kėshtu? Sepse, jo tė gjithė xhenovezėt, kanė qėndrim konstant racist
    mbi shqiptarėt, por opinioni i tyre ėshtė nė formėn e njė cikli, ku nė
    momente tė caktuara shfaqet me kuota tė larta pėrfshirje dhe nė momente
    tė tjera me kuota fare tė vogla dhe tė papėrfillshme.
    Duhet tė theksojmė se pėr nga natyra xhenovezėt janė tė ftohtė dhe janė mė tė
    prirur pėr tė thelluar ndarjen Ne/ Ata jo vetėm me shqiptarėt, por me
    ēdo tė huaj qė vjen pėr herė tė parė nė vatrėn e tyre, nė qytetin e
    tyre dhe tenton tė behet pjesė e tyre. Madje vetė xhenovezėt mburren
    kur thonė, se duhet vite tė bėsh njė Xhenovez mik, por nėse e ke e
    bėrė, atėherė e ke pėrjetė.
    Fakti qė xhenovezėt pėr nga natyra nuk
    hyjnė lehtė nė marrėdhėnie me tė huajt, i bėn ata tė mos kenė njė
    opinion tė drejtpėrdrejt dhe personal tė tyrin pikėrisht mbi kėta tė
    huaj dhe tė mbeten nė fazėn e paragjykimit, pa mundur tė analizojnė
    faktet dhe tė vėrtetat.
    Pėr kėtė arsye shumė qytetar kujtohen tė
    shfaqen egėrsisht deri nė racizėm kundėr tė huajve, kur disa gazetarė
    tė kronikave tė zeza pėrdorin subjekte tė veēanta pėr ngjarjet qė
    ndodhin.
    Pėr shembull, gazetarėt janė tė prirur tė theksojnė se njė
    djalė shqiptarė tentoj tė dhunonte njė grua. Nuk e kuptoj se pėrse
    duhet tė theksohet se ishte njė djalė shqiptarė, kur fare mirė mund tė
    shkruhet se njė djalė tentoj tė dhunonte njė grua, sepse nuk janė vetėm
    shqiptarėt tė prirur pėr tė dhunuar.
    Qytetarėt e thjeshtė qė nuk
    kanė asnjė lloj kontakti tė drejtė pėr drejtė me shqiptarėt, me tė
    lexuar kėtė lajm, frymėzohen dhe shprehen se shqiptarėt janė tė gjithė
    dhunues, se ato duhet tė shkojnė andej nga kanė ardhur etj. Kjo formė e
    logjikuar ėshtė krejtėsisht e gabuar, sepse ėshtė njė lloj sikur tė
    pohojmė se Sokrati ka mjekėr, tė gjitha dhitė kanė mjekėr dhe atėherė
    Sokrati ėshtė njė dhi.
    Nė kėtė fazė mund tė themi se nga
    paragjykimi, pėr faktin se nuk njohin faktet, tė frymėzuar edhe nga
    kryeartikujt e stigmatizuar tė gazetarėve shprehin nivelin mė tė lartė
    tė atij qė quhet racizėm ditor, sepse lajmi zakonisht ka efekt vetėm
    pėr pak kohė, pastaj harrohet dhe zėvendėsohet nga njė lajm tjetėr qė
    ka subjekt dhe natyre tė ndryshėm nga paraardhėsi.
    Prandaj, me tė
    drejtė mund tė pohoj se racizmi Xhenovez nga ajo qė shprehėm edhe mė
    sipėr ka formėn e njė cikli me vlera variuese, ku me periudha tė
    shkurta dhe tė influencuar nga faktorė tė jashtėm ėshtė i lartė, por nė
    periudha tė tjera ėshtė mė i ulėt deri nė jo ekzistencė.
    Fakti qė aktualisht shqiptarėt kryejnė punėt e pa preferuara nga xhenovezėt dhe
    qė janė pak tė paguara, bėn qė mė shumė tė ketė pėrshtypje mbi bazėn e
    paragjykimeve se sa shprehje racizmit nga vendasit.
    Nė njė fazė tė
    dy, kur shqiptarėt tė fillojnė tė kenė njė nivel mė tė lartė arsimi,
    dhe tė jenė nė kushte tė barabarta pėr tė zėnė punė nė profesionet e
    nivelit tė lartė si avokat, mjek, inxhinier, arkitekt, lektor
    universitar, ekonomist etj.
    Atėherė, pėr arsye tė konkurrencės sė
    drejtpėrdrejtė, xhenovezėt do tė shfaqin jo vetėm paragjykime, apo
    racizėm ditor, por nė njė farė mėnyre edhe racizėm institucional ndaj
    shqiptarėve, sepse nuk do i shikon si “inferior” por si konkurrentė tė
    fortė nė jetėn e pėrditshme.
    {vazhdon...}


    _________________
    Arrow STUDENTI I SĖ DREJTĖS & Facebook: Studenti i se Drejtes

    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Re: Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Post by Webmaster on Tue Sep 30, 2008 12:08 am

    {...vazhdimi}

    Megjithatė, mendoj se duke kaluar njė
    periudhė tė gjatė bashkėjetese, xhenovezėt do e kuptojnė, se emigrantė
    shqiptarė janė njė domosdoshmėri ekonomike, sociale dhe demografike dhe
    se me ata mund tė bashkėjetohet ashtu siē ka ndodhur qė nga vitet 1389,
    kur durrsaku i parė erdhi nė Xhenova si skllav dhe fitoj lirinė, duke
    vėnė themelet e para tė dinastisė “Durazzo” (pėr dekada me radhė ka
    qenė protagoniste dhe aktore e historisė sė qytetit tė Xhenovės) deri
    tek eksodi i 1990 qė me ritme mė tė vogla vazhdon edhe nė ditėt e sotme.
    Xhenova, ėshtė njė ndėr qytetet me moshė mė tė plakur jo vetėm nė Itali, por
    edhe nė Evropė, ku personat qė janė nė moshėn 81 vjeē e sipėr pėrbėjnė
    21 tė popullsisė totale tė kėtij qyteti.
    Mund tė themi se Badantet
    shqiptare luajnė njė rol tė rėndėsishėm dhe ta pazėvendėsueshėm, duke
    ofruar shėrbim pėr kėta tė vjetėr jo suficient tė braktisur nga
    familjarėt e tyre.
    Emigrantėt shqiptarė janė njė domosdoshmėri
    ekonomike, sepse siē kemi theksuar, sepse mbulojnė segment tė
    rėndėsishėm tė tregut tė punės tė lėnė tė pa mbuluara nga krahu i punės
    italian, duke ringjallur sektor tė rėndėsishėm ekonomik-produktiv: tė
    peshkimit, nė agrikulturė, nė industrinė e ndėrtimit etj.
    Prandaj, mendoj se italianėt do tė vazhdojnė tė bashkėjetojnė shumė mirė me
    komunitetin shqiptar, sepse kanė njė lidhje tė fortė tė nevojės
    reciproke nė formėn e njė lidhje simbiotike. Shqiptarėt, tashmė janė
    njė realitet i pa mohueshėm, qė po jep kontributin e tij qė Xhenova tė
    bėhet njė qytet i hapur, kosmopolitik dhe t’iu pėrgjigjet me efikasitet
    dhe me shpejtėsi kėrkesave tė globalizimit.

    { http://albandaci.blogspot.com/ }


    _________________
    Arrow STUDENTI I SĖ DREJTĖS & Facebook: Studenti i se Drejtes

    Sponsored content

    Re: Komuniteti shqiptar nė Xhenova

    Post by Sponsored content Today at 3:13 am


      Current date/time is Sun Dec 04, 2016 3:13 am