Forumi Drejtesia Shqiptare mirepret te gjithe !...

Free counter and web stats - Studio Ligjore "Daci" - Albanian Students Info - STUDENTI I SĖ DREJTĖS - TOP Drejtesia

    Revolucioni dhe politika shqiptare

    Share

    Webmaster
    Webmaster
    Webmaster

    Male Numri i postimeve : 152
    Vendndodhja : Albania
    Job/hobbies : http://juridiksi.e-monsite.com
    Humor : http://juridiksi.e-monsite.com
    Points : 436
    Reputation : 0
    Registration date : 2008-01-22

    Revolucioni dhe politika shqiptare

    Post by Webmaster on Mon Jun 30, 2008 2:18 am

    Alban Daci

    Revolucioni dhe politika shqiptare

    Pėr revolucion zakonisht kuptojmė njė orientim tė ri tė shpirtit njerėzorė: njė derė tė re qė hapet pėr tė ardhmen: si pėr shembull periudha e rilindjes qė solli njė mentalitet tė ri nė shoqėrinė shqiptare, duke bėrė dallim e qartė mes besimit fetar si dhe Shtetit modern tė bazuar nga njė kushtetutė demokratike, qė duhej tė ideohej nga mė tė urtėt dhe tė respektohej nga qytetarėt (shumica).
    Gjithashtu me Revolucion kuptojmė rrėzimin ose ndėrrimin e njė legjitimiteti tė vjetėr (pėrpjekja e rilindėsve shqiptare qė me aksionet e tyre intelektuale u pėrpoqėn tė krijonin bindjen dhe forcėn tek qytetarėt se: rrėgjimi otoman turk nuk ėshtė i pėrhershėm dhe qė ne shqiptarėt jemi tė gatshėm tė jemi shtet sovran, ku princip parėsorė kemi identitetin tonė kombėtarė si shtyllė tė fortė pėr kristalizimin e shtetit modern tė pavarur dhe tė pacenueshėm me njė territor tė pėrcaktuar dhe tė respektuar nga fqinjėt.)

    Tė dy faktet janė tė natyrave tė ndryshme qė edhe pse gėrshetohen nuk kushtėzohen nga njėri-tjetri. Njė legjitimitet i vjetėr mund tė rrėzohet me gjithė sistemin e rregullave qė e pėrbėn edhe pse orientimi i shpirtit njerėzor nuk ndryshon si dhe orientimi shpirtėrorė mund tė ndryshoj pa u rrėzuar legjitimiteti i vjetėr.
    Por, kur aksidenti historik i bėn tė koencidojnė tė dy revolucionet,
    - orientimi i ri dhe pėrmbysja e legjitimitetit tė vjetėr
    - lind njė konfuzion i madh dhe ndodhin komplikime tė jashtėzakonshme

    Revolucioni francez ėshtė shembulli mė i qartė i revolucionit tė dyfishtė. Legjitimiteti i vjetėr ra pikėrisht nė momentin, kur Franca tentonte tė bėnte njė orientim tė ri shpirtėrorė tė shtetit dhe shoqėrisė. Dy revolucione tė ndryshme, njė krijues dhe njė shkatėrrues. Ku sipas studimeve praktike shkatėrruesi ka pėrfshirė, devijuar, paralizuar forcat krijues.
    E njėjta situatė mendoj se ka ndodhur edhe nė shoqėrinė shqiptarė gjatė 1997, vitit mė tė errėt dhe tė tmerrshėm tė shoqėrisė shqiptare gjatė dekadave tė fundit.
    Shoqėria shqiptare me dėshirėn e shumė pritur pėr demokraci dhe nė forcėn legjitime pėr tė kėrkuar liritė dhe tė drejtat e mohuara, kishte arritur nė nėntėdhjetėn tė rrėzonte njėherė e pėrgjithmonė diktaturėn (mbretėrinė e sė keqes tė mbretit Hoxha) dhe kishte filluar tė krijonte revolucionin e shpirtit krijues njerėzor, duke krijuar dhe rritur me shumė kujdes demokracinė e sapolindur, duke krijuar njeriun e lirė nė tė jetuar, vepruar dhe menduar. Shqipėria me Shtetin e ri demokratik kishte dalė nga izolimi despotik dhe po i rikthehej koherencės dhe pozicionit tė saj perėndimorė duke hapur dyert pėr anėtarėsim nė zonėn euro-atlantike.
    Papritur ndodh kriza e vitit 1997 qė do ta cilėsoja rikthimi dhe mbretėrimi i legjitimitetit tė vjetėr qė kishim menduar dhe besuar se e kishim shporrur nga prania jonė shpirtėrorė dhe nga pėrjetimi ynė jetėsorė.
    Legjitimiteti i vjetėr i rikthyer pėrsėri mes nesh pėrmes dhunės solli njė shembje shpirtėrore, vuajtje, frikė si dhe sa hap e mbyll sytė na mbylli tė gjitha portat e integrimit dhe tė hapjes orientuese drejt demokracive perėndimore, duke na dhuruar kėtė radhė jo vetėm despotizmin, por tmerrin, ferrin e Dantes, humbje e identitetit tonė kombėtar.
    Shumica revoltohen, autoriteti ėshtė i paralizuar. Shumica revoltohet sepse ndjen tė paralizuar autoritetin dhe autoriteti pushon sė reaguari, sepse kupton se nuk mund tė dominoj mė shumicėn. Frikė e madhe jo vetėm pėr qytetarėt, por pėr gjithė shoqėrinė. Tė mėdhenj dhe tė vegjėl, tė pasur dhe tė varfėr, tė ditur dhe injorant, tė gjithė dridhen tashmė qė shtylla mbajtėse shoqėri-ligj ėshtė rrėzuar. Pa ligj dhe autoritete policore, partitė dhe klanet politike pėrfundojnė tė rrihen se sa tė diskutojnė, kurse qytetarėt tė vriten sepse nuk ka shpirt krijues qė ti mbroj dhe ti orientoj.
    Pėrderisa flasim pėr shpirt krijues, kemi tė bėjmė mė fenomene qe nuk mund tė parashikohen, por qė ndodhin nė shumicėn e rasteve nga rastėsia. Reagimet e njerėzve nė forcėn shpirtėrore janė tė varjushme dhe karakterizohen nga njė parashikim i pa qartė: i njėjti individ nuk tė jep pėrgjigjen nesėr nė tė njėjtėn formė qė tė ka dhėnė sot.
    Megjithatė, shoqėria shqiptare nė njė distancė tė dukshme dhe tė qartė u distancua nga politika e pamoralshme dhe parashikoj fatin e saj nė tė ardhmen, qė do tė ishte demokracia e legjitimuar, vėllazėria kombėtare, integrimi nė zonėn euro-atlantike.
    Zakonisht elita politike jep udhėzimet e drejta tek qytetarėt pėr tė ardhmen e pėrbashkėt, por nė Shqipėri pas asaj qė ndodhi nė 97, ishin qytetarėt qė i dhanė leksion politikės shqiptare se: e ardhmja e tyre ėshtė nė familjen e demokracive perėndimore si dhe qė identiteti i tyre kombėtarė ėshtė i domosdoshėm pėr krijimin e kushteve mė tė mira progresive nė arenėn ndėrkombėtare.
    Shoqėria shqiptare bėri tė lindje dhe tė forconte jo vetėm mes qytetarėve por edhe nė elitėn e partive politike shpirtin krijues qė do tė garantonte hapat e rėndėsishėm drejt integrimit nė NATO si dhe forcimin e demokracisė.
    Tashmė edhe nėse politika shqiptare do tė gaboj pėrsėri nuk mund tė ndodh, sepse shqiptarėt me eksperiencėn e tyre tė hidhur, kanė nė dorė ēelėsat portave te fatit qė do ju garantoj prosperitetin, integrimin dhe zhvillimin e tyre nė njė shoqėri demokratike me tė drejta zgjedhje dhe vendosje.
    Shqiptarėt janė tė vendosur pėr tė ecur pėrpara me ritmet e popujve tė tjerė tė botės sė pėrparuar dhe nuk ka asnjė faktor qė mund ti ndal. Politika shqiptare mendoj se ka ardhur momenti qė mendohet dy herė pėr ēdo vendim qė duhet tė marrė, kur behet fjalė pėr politika publike gjithėpėrfshirėse, sepse shqiptarėt janė populli mė i globalizuar dhe mė i hapur nė botė. Them i globalizuar sepse ėshtė nė ndėrthurje dhe nė ndėrlidhje me mjaft sisteme demokratike e politike moderne.
    Kjo ka ndodhur, sepse shqiptarė nėpėrmjet emigracionit kanė tė paktėn dy rezidenca: njė nė vendin ku ka emigruar ose ka vajtur pėr tė studiuar (shqiptarėt kanė zgjedhur pėr tė emigruar kryesisht vendet e demokracive perėndimore) dhe tjetrėn nė Atdhe. Kjo bėn tė mundur qė shqiptarėt janė mjaft tė pėrgatitur dhe tė vetėdijshėm se kush mund te jenė aksionet e drejta politike.


    © Studentėt Shqiptar Info


    _________________
    Arrow STUDENTI I SĖ DREJTĖS & Facebook: Studenti i se Drejtes

      Current date/time is Sun Dec 04, 2016 3:12 am